Mes su jumis nuo 2007 m.! Konsulacijos:
865500560, 864544449
| Verslo klientams Kelionių gidas Apie mus Kontaktai

Informacija apie Bulgariją

Saulės vonios prie Juodosios jūros, jaudinantis polėkis skriejant nuo Balkanų ar Rilos kalnų, Rytų motyvais išpuošti pastatai, savitos tradicijos ir papročiai – visa tai penas Bulgarijos svečių kūnui, sielai ir akims. Bulgarija – šalis, galinti pasiūlyti itin platų kultūrinių vertybių bei pramogų spektrą, šalis, turtinga be galo gražia gamta, šalis, išsaugojusi daugelio joje gyvenusių tautų patirtį bei dvasią.


Geografinė padėtis. Bulgarija – Pietryčių Europos valstybė, užimanti 22 % Balkanų pusiasalio ploto. Pietuose Bulgarija ribojasi su Rumunija, vakaruose – su Serbija bei Makedonija, o šiaurėje – su Graikija ir Turkija.Rytinę valstybės sieną natūraliai nustato 378 km ilgio Juodosios jūros pakrantė. Dar viena gamtos siena – Dunojaus upė, skirianti Bulgariją ir Rumuniją.
Beveik 2/3 valstybės ploto užima kalnai: Balkanų, Rilos, Antibalkanų, Rodopų, Pirino.


Valdžios struktūra. Nuo 1991 m., kai tautos susirinkimas priėmė naują konstituciją, Bulgarija tapo parlamentine respublika. Konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas. Visi tarptautiniai susitarimai ratifikuojami remiantis pagrindiniu šalies įstatymu.
Bulgarijos Parlamentą sudaro 240 tautos atstovų, renkamų ketveriems metams. Parlamento nariai posėdžiauja vadovaujant prezidiumui ir parlamento pirmininkui, kuriuo dabar yra Georgis Pirinskis.
Bulgarijos prezidento pareigas šiuo metu eina Georgijus Parvanovas. Valstybės vadovas rūpinasi ir puoselėja tautos vienybę, atstovauja Bulgarijai užsienio valstybėse.
Dar viena svarbi Bulgarijos valdžios institucija – Ministrų taryba. Ji nustato valstybės vidaus ir užsienio politiką, parengia valstybės biudžetą, tvarko valstybės nuosavybę, pritaria arba nepritaria įvairiems tarptautiniams susitarimams, remdamasi konstitucija.

Gyventojai. Bulgarjoje gyvena apie 7,81 mln. žmonių. Gyventojų tankumas 110.994 km2 valstybės teritorijoje siekia 70 gyv/km2. Beveik 83,5 % gyventojų yra bulgarai, likusieji – tautinės mažumos (turkai, armėnai, žydai, graikai, arabai, afrikiečiai ir kt.) Miestuose gyvena 68 % Bulgarijos gyventojų, likusieji 32 % priklauso kaimo bendruomenei.

Kalba. Bulgarijos valstybinė kalba – bulgarų. Kitos šalies kalbos – turkų, graikų, makedoniečių, romėnų. Turistai paprastai čia gali susikalbėti rusų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis.

Religija. Beveik 85 % bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, 12 % išpažįsta islamo religiją. Tarp likusiųjų nemažai žydų bendruomenės narių. Religingumas ir pasitikėjimas bažnyčia Bulgarijoje yra kur kas blankesnis negu, pavyzdžiui, kaimyninėje Rumunijoje. Tik 52 % bulgarų apibūdina save religingais, tik 22 % bent kartą per mėnesį apsilanko bažnyčioje.

Laikas. Bulgarijos laikas nesiskiria nuo Lietuvos laiko. Nuo vasaros prie žiemos laiko ir atvirkščiai bulgarai pereina tada pat, kaip ir visos Europos valstybės, pasukdami laikrodžio rodykles viena valanda į priekį arba atgal.

Valiuta. Nacionalinė Bulgarijos valiuta – levas. Jis lygus ~1,8 lt. Smulkieji pinigai – stotinkai. 100 stotinkų = 1 levas. Pinigus išsikeisti galima visuose bankuose, stotyse, pasienyje, viešbučiuose, esama ir privačių pinigų keityklų. Tik jokiu būdu nekeiskite pinigų gatvėje!
Prieš išvažiuojant iš Bulgarijos likusius levus būtina išsikeisti į litus, eurus ar kurią kitą valiutą, kadangi į šalį įvežti ir iš jos išvežti nacionalinę valiutą griežtai draudžiama. Išsikeisdami levus privalėsite pateikti pinigų keitimo čekį. Užsienio valiutai tokių apribojimų nėra.

Mokslas. Aukštas švietimo sistemos lygis kaip ir tecnologiškai orientuota politika prieš naujojo Bulgarijos laikotarpio pradžią sudarė geras sąlygas mokslui ir technologijoms vystytis. Po sistemos suirimo daugelis išsilavinusių žmonių, ypač jaunųjų bulgarų, geresnės ateities ėmė ieškoti svetur – JAV bei Vakarų Europoje. Deja, bulgarų politikai apleido švietimo sritį ir nesudaro gerų sąlygų mokytis bei daryti pažangą savoje šalyje. Daug jaunų bulgarų studijuoja ir dirba Jungtinėse Amerikos valstybėse, kiek mažiau – Vakarų Europoje.
Kadangi nėra nustatyta ryški valstybės politikos orientacija, beveik visos mokslo šakos vystomos savomis jėgomis iš informacinių technologijų, matematikos, biotechnologijų ir žemės ūkio sričių.


Istorija. Balkanuose, gražiame pusiasalyje tarp Azijos ir Europos, savo pėdsakus paliko daugybė genčių ir tautų. Todėl ir pusiasalio rytuose esančios Bulgarijos istorija netekėjo viena vaga – kol susiformavo šių dienų demokratinė valstybė, buvo patirtas ne vienas svetimtaučių antpuolis, būta ir okupacijų.
Pirmieji Balkanų pusiasalyje apie 800 m. pr. Kr. apsigyveno trakai – laukinė, bet labai gabi gentis. V – VI a. prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, į dabartinės Bulgarijos teritoriją atkeliavo gotų, hunų, slavų gentys. Apie 680 – uosius metus bulgarai įkūrė pirmąją valstybę su sostine Pliska, gyvavusią tris šimtus metų.
Kiek vėliau prasidėjo neramūs bulgarams laikai: kraštą drebino nuolatiniai bizantiečių, kryžininkų, totorių įsiveržimai ir tarpusavio kovos. Nesantaika liovėsi XIV a. pab., į Balkanų pusiasalį atkeliavus ir penkiasdešimčiai metų apsigyvenus turkams. Tačiau bulgarai įniko į monotonijos ir korupcijos liūną, suteikusį jų kraštui „rūškanųjų Balkanų“ pavadinimą.


1878 m. bulgarų sukilėliams su rusų pagalba pavyko išsivaduoti iš turkų priespaudos ir įkurti naują valstybę.
Dar vienas reikšmingas bulgarų tautai sukrėtimas įvyko 1944 m., Sovietų sąjungai įsitvirtinus Balkanų pusiasalio rytuose. Tik po pusės amžiaus, sugriuvus Rytų blokui, Bulgarija galėjo atsikvėpti. Valstybė tapo savarankiška parlamentine respublika, kuri nuo 1995 m. bendradarbiauja su Europos Sąjunga.


Kultūra. Bulgarija – šalis, kurioje susitinka Rytai ir Vakarai, kur tradicijos ir kultūra yra nepaprastai gyvybingos. Tai atskleidžia ne tik gausybė bažnyčių, vienuolynų ir muziejų, kurių architektūros puikumas retai kur Europoje tesutinkamas, bet ir nesuskaičiuojama galybė muzikos, šokių, teatro festivalių – visa tai yra svarbi bulgarų kasdienybės dalis.


Ypač sena chorinio dainavimo tradicija. Didžiulį pasisekimą dėl savito stiliaus turi Bulgarijos Valstybinis choras, tarptautinį pripažinimą gavo ir moterų choras „Angelite“. 


Nuo XIII – XIV a. Bulgarijos vardą garsina šios šalies ikonų tapytojai. Weliko Tarnowo tapybos mokyklos auklėtiniai apeina įprastas ikonų tapybos taisykles ir puoselėja Rytų bažnyčios meną. Po Bulgarijos atgimimo, išsilaisvinus iš turkų priespaudos, šalyje pradedama steigti gausybė meno mokyklų. Jas baigė šiandien pasaulyje pripažinti menininkai, tarp jų ir Sachari Sografas.


Be galo mėgstamas ir puoselėjamas bulgarų lėlių teatras. Tai pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Bulgarai jau nuo senų senovės puoselėja ir įvairius amatus: vario kalvininkystę, medžio drožybą, puodininkystę.

Papročiai ir ritualai. Trifono Zarezano šventė, minima vasario 14 – ąją, dar nuo trakų laikų susijusi su vienuogyninkystės tradicijomis. Šią dieną genėjami vynuogynai. Bulgarai su muzika žygiuoja į didžiulius vynuogių auginimo plotus, kur geriausias vynuogių augintojas apkarpo vynuogienoją ir palaisto jį vynu. Tikima, kad tada metai būsią vaisingi. Nukirpti krūmai supinami į vainiką ir lyg karūna iškilmingai uždedami išrinktam vyno karaliui ant galvos.
Vasarį ir kovą bulgarai linksminasi žaisdami Kukeri žaidimus. Žmonės persirengia kaukėtais vyrais ir triukšmaudami, šokdami veja iš namų ir žmonių pyktį. Ši šventė susijusi su vyno dievu Dionisu ir krikščionių Užgavėnėmis. Savičiausias bulgarų paprotys – Baba Marta (močiutė Marta). Kovo 1 – ąją žmonės dovanoja vieni kitiems iš raudonų ir baltų siūlų supintus papuošalus.
Prisegti prie drabužių, užrišti ant rankos riešo ar kaklo jie padeda išlikti sveikiems ir lamingiems – tiki bulgarai. Pasirodžius pirmiesiems pavasario ženklams, raudonai baltos pynutės kabinamos ant medžių šakų.
Įspūdingiausias Bulgarijos žmonių ritualas – ugnies šokiai (bulg. „Nestinarstvo“). Skambant būgnų ir dudelių garsams, transinės būsenos šokėjai basomis šoka ant žarijų, laikydami rankose šv. Konstantino ikoną.

Klimatas. Balkanų pusiasalio skirtinguose krašto regionuose pastebimi ryškūs klimato skirtumai. Dėl to Bulgarija skistoma į penkias klimato zonas.

Šiaurės Bulgarija. Šalies šiaurė ir teritorija aplink Sofiją yra veikiamos nuosaikaus kontinentinio klimato: karštos vasaros ir šaltos, dažnai snieguotos žiemos. Sausra, speigas, vėjas, kuša – dažni šios klimato zonos svečiai, sunaikinantys dalį derliaus. Tokį klimatą lemia Bulgarijos kalnai. Balkanai atlieka tam tikro klimato barjero funkciją: žiemą šaltos oro masės Balkanų aukštumas įveikia retai, o sausras ir šiltas vasaras lemia iš Balkanų atplūstančios šiltos, lengvos oro srovės.

Pietų Bulgarija. Pietinėje valstybės dalyje, Blagojevgrado, Plovdivo, Staros Zagoros miestuose, viešpatauja pereinamasis klimatas. Vasarą ši zona paprastai nuo vieno iki trijų mėnesių kenčia sausrą.

Sienos su Graikija ir Turkija sritis. Šioje Bulgarijos klimato zonoje vasaros esti labai karštos, bet jokiu būdu ne sausos, žiemos gana šiltos. Šiltą, ramų klimatą lemia regiono geografinė padėtis: teritoriją supa Rodopo ir Balkanų kalnai. Šaltos oro srovės iš šiaurės žiemą dažniausia nepajėgia perskrosti kalnynų, Rodopas Balkanai tampa savotiška užuovėja.

Juodosios jūros pakrantė. 1 – 50 km pločio Juodosios jūros pakranės ruože klimatas visiškai veikiamas jūros. Vasaros šiek tiek švelnesnės, o krituliai iškrenta paprastai tik žiemą. Pavasariu šiame regione džiaugiamasi trumpai, o ruduo, atvirkščiai – užsitęsia. Kadangi keliaujantiems ilsėtis prie Juodosios jūros ypač svarbus klimatas šiame regione vasarą, pateikiame daugiau duomenų.


Kalnų sritis. Kalnų klimatas apjuosia Bulgarijos aukštumų virtines. Rilos ir Pirino kalnai diktuoja aukšto slėgio klimatą, žemą temperatūrą.
Žiemą šioje teritorijoje ypač populiarus žiemos sportas. Oro sąlygos slidinėjimui ir kitoms žiemos sporto šakoms čia palankios:

 

 


Vidutinė dienos temperatūra °C

Vidutinė nakties temperatūra °C

Vandens temperatūra °C

Vidutinė saulėtos dienos trukmė val.

Gegužė

22

12

15

8

Birželis

26

16

19

10

Liepa

29

17

21

10

Rugpjūtis

29

15

23

11

Rugsėjis

24

13

20

8


Kalnų sritis. Kalnų klimatas apjuosia Bulgarijos aukštumų virtines. Rilos ir Pirino kalnai diktuoja aukšto slėgio klimatą, žemą temperatūrą.
Žiemą šioje teritorijoje ypač populiarus žiemos sportas. Oro sąlygos slidinėjimui ir kitoms žiemos sporto šakoms čia palankios:



Vidutinė dienos temperatūra °C

Vidutinis sniego dangos storis (cm)

Snieguotų dienų per mėnesį skaičius

Gruodis

-2,1

30 – 60

5

Sausis

-4,6

100 – 140

7

Vasaris

-3,2

60

5

Kovas

0,8

30

3

Bendras Bulgarijos klimatas

Mėnuo

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

Mažiausia temperatūra°C

-4

-3

1

5

10

14

16

15

11

8

3

-2

Didžiausia temperatūra°C

2

4

10

16

21

24

27

26

22

17

9

4

Drėgmė %

83

77

69

64

64

62

59

61

67

73

81

82

Lietingos dienos per mėn.

9

10

10

12

13

12

10

9

7

11

10

12

Šventės

Sausio 1 - oji

Naujieji metai

Kovo 3 - oji

Išsivadavimo iš osmanų jungo diena

Gegužės 1 - oji

Darbo diena

Gegužės 6 - oji

Jurginės. Narsos ir bulgarų armijos diena

Gegužės 24 - oji

Bulgarų kultūros ir švietimo bei slavų literatūros diena

Rugsėjo 6 - oji

Susivienijimo diena

Rugsėjo 22 - oji

Bulgarijos Nepriklausomybės diena

Lapkričio 1 - oji

Tautinio atgimimo diena

Lapkričio 8 - oji

Šv. Mikalojaus diena

Gruodžio 24 - oji

Kūčios

Gruodžio 24 – 25 d.

Kalėdos

 

Bulgarijos miestai ir kurortai

Bulgarijos sostinė Sofija

Viena seniausių gyvenviečių šalies teritorijoje. Senovėje būtent čia pražydo trakų genčių kultūra, nepaprastai paveikta helenizmo.
Senovės romėnų krikčionybės laikų palikimas – Šv. Sofijos ir Šv. Jurgio bažnyčios. Šv. Sofijos bazilika laikoma vertingiausiu senovės palikimu Balkanų pusiasalyje. Ir pats miestas pavadintas šios bažnyčios garbei.
Valstybės sostine Sofija tapo 1879 m. Nuo tada ji sparčiai plėtojosi, vystėsi, virto Bulgarijos politiniu, administraciniu bei ekonominiu centru. Sofijoje įkurta Bulgarijos mokslo akademija, Nacionalinė biblioteka, seniausias ir gražiausias universitetas, sostinėje posėdžiauja valstybės Parlamentas bei Vyriausybė. Šiandien Sofijoje gyvena beveik 1,4 mln. gyventojų.


 

Varna
Varna – šiaurinio Juodosios jūros paplūdimio centras. Miesto veidas – jūros sodas, žavintis ypatingomis medžių rūšimis, daugybė muziejų ir kultūros objektų, festivalių ir kongresų centras, sekant Vienos pavyzdžiu XIX – XX a. pr. pastatyti statiniai. Linksmiausia Varnos pramoga – Primorsko parko delfinariumas. Vasarą lankomiausia ir mėgstamiausia vieta – paplūdimio alėja.
Varna ypač garsi tuo, jog šio miesto nekropolyje atkastas seniausias apdirbtas auksas pasaulyje. 

Plovdivas
Antras pagal dydį miestas Plovdivas gali didžiuotis 8 tūkstančių metų istorija, tad laikomas vienu seniausių Europos miestų. Spindinti Antika, Viduramžiai, Barokas ir Rytų kultūrų elementai – visa tai šių dienų Plovdive. Tai įvairių epochų, religijų, kultūrų susikirtimo taškas.
Plovdivas įkurtas didžiausioje, šilčiausioje ir vaisingiausioje Balkanų pusiasalio lygumoje, prie Maricos upės krantų. Klimatas čia palankus, paveiktas Egėjų jūros. Turistų yapč lankomas miesto senamiestis, etnografijos bei archeologijos muziejai, romėnų teatro liekanos.



Bulgarijos kurortai


Albena
Šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje turistus itin vilioja jauniausias Bulgarijos kurortas Albena, įkurtas 45 km nuo didmiesčio Varnos. Aukštos klasės viešbučiai garsūs savo drąsia, avangardine architektūra, įsiliejančia į gražų kraštovaizdį. Prie pat hotelių ošia miškai, dėka kurių kurorte juntama jauki atmosfera. 7 km ilgio ir 150 m pločio paplūdimys padengtas švarut švarutėliu smėliu. Beveik visada jūra atneša į šį kraštą gaivaus oro srovių, tad net ir karščiausiomis vasaros dienomis nejusite diskomforto. Į Albeną patariama vykti gegužės – spalio mėn, nes būtent sezono metu kurorto svečiams paslaugas teikia daugybė restoranų, diskotekų, naktinių klubų, sporto centrų, golfo bei futbolo laukų ir daug kitų pramogų vietų.



Auksinės kopos
Kurortas romantišku pavadinimu „Auksinės kopos“ – įžymiausia bei populiariausia Bulgarijos vieta poilsiui. Kurortas įkurtas šiaurinėje Bulgarijos pakrantėje, vos 18 km nutolęs nuo Varnos. „Auksinių kopų“ populiarumą iš dalies lemia tai, jog jos pripažintos švariausiu valstybės kurortu. Ir nekeista – juk šio krašto valdantieji visais laikais ypač daug dėmesio skyrė regiono ekologijai. „Auksinės kopos“ yra gavusios ir tarptautinį apdovanojimą už nepriekaištingą kurorto ekologinę būklę. Paplūdimys nusidriekęs 3,5 km, jo plotis siekia 50 - 100 m. Kopų smėlis čia iš tikrųjų aukso spalvos, labai smulkus ir švarus, o jūros vanduo skaidrus. Turistams pateikiamas platus pramogų spektras: kinas, jachtų ir vandens motociklų nuoma, jodinėjimas, barai, diskotekos. Jaukiuose restoranuose siūlomi gardūs nacionalinės bei europietiškos virtuvės patiekalai. Taigi šiame kurorte nenuobodžiaujama. Kokybiškas aptarnavimas viešbučiuose, išvystyta turizmo infrastruktūra, graži gamta ir šilta jūra – neatsiejami šio krašto žavesio komponentai.



Rivjera
Rivjeros kurortas yra visai netoli „Auksinių kopų“, 17 km iki Varnos. Anksčiau šioje vietovėje buvo valdžios rezidencija, šalies vadovų darbo ir poilsio vieta. Šiandien Rivjera idealiai pritaikytas jaukiam, ramiam šeimos poilsiui. Sveikatingumo kompleksas, siūlantis įvairias gydymosi programas – dar vienas šio nedidelio kraštelio privalumas.



Saulėtas krantas
„Saulėtasis krantas“ - didžiausias Bulgarijos kurortas, 30 km nutolęs nuo miesto Burgaso, priklausantis ekologiškai švariai zonai – toli nuo dulkėtų autostradų ir didmiesčių. 10 km ilgio, 35 m pločio paplūdimys tviska švarutėliu smėliu. Šis poilsio kompeksas pirmauja ne tik atvykstančių turistų skaičiumi, bet ir pramogų pasiūla: daugiau nei 250 restoranų, aibė kavinių ir barų, klubai bei diskotekos, lošimo namai. Mėgstantiems aktyvų poilsį – sporto centrai, baseinai, sporto inventoriaus nuomos punktai ir daug kitų smagumynų. Į „Saulėtąjį krantą“ visada patogu atvažiuoti, kadangi čia pat ir tarptautinių skrydžių oro uostas „Burgaskij“, ir geležinkelio stotis, ir laivų uostas – taigi puikus susisiekimas su visais pasaulio taškais.


Kiti kurortai
Užsieniečių pamėgti ir kiti, mažesni Bulgarijos kurortai „Saulėta diena“, nuo Varnos nutolęs vos per 10 km ir čia pat esantys šv. Konstantino ir Elenos kurortai.


 



Ekskursijos Bulgarijoje

 Sofija
Sofijoje, viename seniausių Europos miestų, gausu puikių cerkvių ir istorinės architektūros pavyzdžių. Dauguma ekskursijų po šį miestą prasideda nuo Aleksandro Nevskio soboro sienų. Šis soboras buvo pastatytas atminti 200 tūkst. kareivių , kritusių laisvinat Bulgariją iš turkų priespaudos. Soboro požemiuose įkurtas ikonų muziejus, o pats soboro interjeras stebina architektūros formų gausybe, nepakartojamais tapybos darbais.
Įdomu apsilankyti ir iš karto už soboro esančioje galerijoje, eksponuojančioje geriausias afrikiečių, europiečių bei Rytų tautų meno kolekcijas.
Tik per skverą nuo soboro stūgso daug patyrusi, didinga šv. Sofijos cerkvė, padovanojusi pavadinimą ir visam miestui.
Dar viena būtina aplankyti ir savo akimis išvysti vieta - raudonplytė Šv. Jurgio cerkvė, seniausia Sofijos šventykla. Ypač įspūdingos vidinėje kupolo pusėje išlikusios X a. freskos.
Tautos Susirinkimo aikštėje verta atkreipti dėmesį į didingą Nacionalinės asamblėjos pastatą (1884 m.)

 Batenbergo aikštėje esančiame Karališkajame dvare (1887 m.) dabar veikia Nacionalinis etnografijos muziejus. Įspūdį palieka tiek dvaro architektūra, tiek muziejuje eksponuojamos vertybės.
Gražiausias Sofijos bulvaras – Vitošos, besitęsiantis nuo Velykų cerkvės ligi Kultūros rūmų aikštės su paminklu Bulgarijos 1300 – mečiui pagerbti. Šiame bulvare įkurta daugybė požeminių prekybos galerijų, kur taip pat verta paganyti akis, o galbūt ir ką nors įsigyti.
Sofija miesto svečius kviečia užsukti ir į Nacionaliniame botanikos sode esantį Botanikos muziejų, Sofijos miesto istorijos muziejų, Centriniame parke įkurtą paveikslų galeriją, apžiūrėti Sofijos K. Ochridskio universitetą, apsilankyti buvusiose romėnų termose įrengtas mineralų pirtis.
Patariama nuvykti į 119 km į pietus nuo sostinės esantį vienuolyną „Rilskij“ (X a.) – vieną dvasinių šalies centrų. Vienuolynas daug kartų degintas, griautas, bet kaskart būdavo atstatomas dar gražesnis. Dabar „Rilskij“ yra saugomas UNESCO. Vienuolyno saugyklose saugomi seniausi Balkanų pusiasalyje metraščiai, dokumentai bei ikonos. Ten pat atrasite ne vieną unikalų daugiaamžį pastatą: 1335 metų penkiaaukštį bokštą, 16 000 tomų saugančią vienuolyno biblioteką, Chreliovo bokštą ir kt.



Bojana
Bojana garsi savo mažyte cerkve, įtraukta į UNESCO paveldų sąrašą. Didelę vertę turi unikalūs XIII a. piešiniai ant cerkvės sienų.



Veliko Tirnovas
Į miestą - draustinį Veliko Tirnovą užsukti verta dėl Careveco tvirtovės, Patriaršo ir Balduino bokštų, kur reguliariai miesto istoriją nušviečia šou „Garsas ir šviesa“. Šiame mieste turistų jau pamėgti Barušos kvartalas, Šv. Petro ir Povilo vienuolynas, gražios miesto cerkvės, antras pagal dydį Bulgarijoje misionierių Kirilo ir Metodijaus universitetas, puikūs muziejai bei galerijos. Miesto pastatai spalvingi, dauguma jų atspindi nacionalinį Bulgarijos architektūros stilių.
Veliko Tirnovo pakraštyje driekiasi spalvingas Staro Planinos kalnų masyvas, patrauklus daugybe olų ir puikiomis sąlygomis alpinizmui bei kelionėms pėsčiomis.
3 km į šiaurės vakarus nuo Veliko Tirnovo atrasite labai seną gyvenvietę Arbanasi, įdomią akmeniniais XVI – XVII a. namais bei Kristaus Prisikėlimo ir Archangelo cerkvėmis. Pastarieji laikomi nacionalinės kultūros paminklais.



Gabrovas
Gabrovas – pasaulinė „juoko sostinė“ ir žavus savo tradicijomis Bulgarijos miestas, įkurtas 49 km nuo Veliko Tirnovo. Netoli Gabrovo esančioje Etaros gyvenvietėje veikia etnografinis muziejus po atviru dangumi, kuriame turėsite puikią progą geriau susipažinti su tradiciniais bulgarų amatais, savita nacionaline virtuve ir papročiais. Etaroje eksponuojami praėjusių šimtmečių pastatai buvo atgabenti iš įvairių šalies kraštelių ir restauruoti.
Be galo daug gerų emocijų patirsite aplankę rožių slėnį, esantį į pietus nuo Balakanų kalnų. Čia žydi milijonai šių nuostabių gėlių. Bet patys bulgarai vertina ne svaiginantį rožių grožį, bet iš jų gaminamą aliejų. Rožių slėnyje taip pat auginamos levandos bei pipirmėtes. Tad vasarą slėnis dvelkia stulbinančiu gėlių aromatu.



Šumenas
Šumeno mieste siūloma aplankyti įžymiąją alaus daryklą, Šumeno tvirtovę (XII – XIV a., dabar joje muziejus), Istorijos muziejų, didžiausią bei gražiausią Bulgarijos mečetę Tombulą (1774 m.).



Plovdivas
Be galo daug įspūdingų vietų esama antrajame pagal dydį Bulgarijos mieste Plovdive. Būtinai apžiūrėkite romėnų forumą Trimoncijų, 3000 vietų teatrą ir Chisar Kapijaus vartus (II a.). Aplankyti patartina taip pat Džumajaus (XV a.) ir Imareto (1445 m.) mečetes, Konstantino ir Elenos soborą su nuostabia ikonų galerija, Pilypo Makedoniečio II amfiteatrą, Plovdivo Archeologijos muziejų ir daug kitų įdomybių.


Melnikas
Pirino kalnų pietvakarinėje dalyje rymo pats mažiausias šalies miestas – tai Melnikas. Jis gerai žinomas savo vyno rūsiais, „Melniko piramidėmis“ pavadintomis uolomis, Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkve, vienuolynu „Roženskij“, keliais vertingais paminklais.



Varna
Varna, vadinama Bulgarijos vasaros sostine, taip pat turi kuo pasigirti ir ką parodyti. Pirmiausia, tai Senovės romėnų paliktos termos, kurias rasite Chan Krumo gatvėje. Dėmesio verti archeologinis bei jūrų muziejai, Primorsko parko delfinariumas.
35 km į pietus nuo Burgaso nedideliame pusiasalyje įkurtas pasakiškas miestas - muziejus.


Sozopolis
Sozopolis, kurio senąją ir naująją dalis skiria parko žaluma. Čia susipažinsite su originalia medinių pastatų architektūra, menų galerijos dirbiniais, archeologiniame muziejuje saugoma didžiule graikiškų vazų kolekcija, keliomis senomis cerkvėmis.



Slidinėjimas
Juodosios jūros paplūdimių grožis Bulgarijoje daugeliui jau seniai nebe paslaptis. Naujas atradimas – įstabūs šio krašto kalnai. Žiemos sportui čia sukurtos vienos palankiausių sąlygų Europoje. Be to, Bulgarijos kalnuose išvengiama nemalonių spūsčių – kitaip nei populiaresniuose slidinėjimo kurortuose.
Pirmoji, 1960 m. žiemos sportui pritaikyta vietovė – Borovetsas Rilos kalnuose, kur nešini slidėmis traukė ne tik bulgarai, bet ir vis daugiau užsieniečių. Dabar Bulgarija gali didžiuotis keturiais pagrindiniais slidinėjimo centrais, kuriuose garantuojamas ne tik sniegas, bet ir kristalo skaidrumo kalnų oras. Tai įvertinta tarptautiniu mastu - Bulgarijos kalnuose dukart vyko Pasaulio kalnų slidinėjimo sporto pirmenybės.

 






Maistas Bulgarijoje

Bulgarų virtuvė, sukaupusi ilgą slavų, turkų, graikų kulinarinę patirtį, šiandien šalies svečiams gali pasiūlyti itin turtingą meniu. Pagrindinis bulgariškų patiekalų bruožas – pikantiškumas, kurio dažnai pasigendama lietuviškuose cepelinuose. Bulgarų kulinarai pirmenybę teikia daržovėms, kurias pagardina daugybe rūšių prieskonių. Maistas dažnai patiekiamas moliniuose induose.

Nacionaliniai patiekalai
Giuvečas – troškinta mėsa su bulvėmis ir daržovėmis
Kavarma – mėsos, grybų, svogūnų ir bulvių patiekalas
Musaka – smulkintos mėsos, bulvių ir kiaušinių ragu
Plakija – troškintažuvis su daržovėmis
Kebabčeta – keptos dešrelės
Mekicas – kiaušinienė, pagardinta jogurtu ir dar daug kitų skanių patiekalų.

Ypač didelė salotų įvairovė – bulgarų kulinarai sugeba įtikti net ir išrankiausiam svečiui. Sriubas bulgarai gamina tirštas. Žymiausios jų: „Čorba“, „Tarator“ ir kt.
Po gardžių pietų ar vakarienės Bulgarijoje įprasta išgerti puodelį kavos su desertu.
Garsi Bulgarija ir savo aukštos kokybės vynais, kuriuos eksportuoja į 70 valstybių iš viso pasaulio. Geriausiais laikomi raudoni vynai „Mavrud“, „Stambolovo“, „Novoje Kaberne“, balti vynai „Jevksinograd“, „Cungurlarskij muskat“, „Chan Krum“ ir kiti.
Tačiau rinkdamiesi vynus būkite atidus – turistams dažnai įsiūlomas nekokybiškas vynas. Įsiminkite žodį „mente“ – taip bulgarai vadina visą nekokybišką produkciją. Parduotuvėse ir prekyvietėse nepatariama pirkti pigiausio vyno bei degtinės.

Maistas ir gėrimai šioje valstybėje nėra brangūs. Pavyzdžiui:
1 kg dešros čia kainuoja 12,39 levų,
dėžutė mėsos konservų – 1,75 levų,
litras pieno – 0,83 levų,
1 kg apelsinų – 1,40 levų,
makaronai – 0,40 levų,
duona – 0,56 levų,
alus – 0,30 levų,
1,5 litro vyno „Muskat Sofija“ – 4,15 levų.

Kainos priklausomai nuo parduotuvės tipo gali skirtis. Mažesnėse parduotuvėse prekės brangesnės 10 – 20 %. Vaisiai ir daržovės pigesni turguose.

Patarimai vykstant į Bulgariją

Suvenyrai. Visuose Bulgarijos kurortuose bei turizmo centruose rasite aibę suvenyrų, lauktuvių savo draugams ir artimiesiems. Didžiausią paklausą turi, žinoma meno dirbiniai: keramika, audinių dirbiniai, medžio drožiniai, ikonos ir, be abejo, populiarusis rožių aliejus.

Kirsdami Bulgarijos sieną, privalote žinoti, kad:
- išsiveždami antikvarines vertybes ir brangius meno dirbiniu, turite turėti tam leidimą;
- turėdami su savimi papuošalų, fotoapartą, videokamerą, nešiojamąjį kompiuterį, spausdinimo mašinėlę, norodykite tai deklaracijoje įvažiuodami į šalį, kitaip gali kilti nesklandumų paliekant šalį;

- draudžiamas ginklų ir įvežimas ir narkotinių medžiagų išvežimas;
- iš Bulgarijos išsivežti leidžiama ne daugiau negu 250 cigarečių, 50 cigarų, 250 g tabako, 2 l vyno, 1 l stipriųjų alkoholinių gėrimų.

Transportas. Keliaujantiems į Bulgariją lėktuvu verta žinoti, kad Vraždebnos oro uostas Sofijoje bendradarbiauja su gausybe didesnių ir mažesnių Europos oro uostų. Išlipę iš lėktuvo būkite atidūs, saugokitės vagysčių, tikrindami bagažą. Miesto centras yra 20 min. kelio nuo oro uosto. Autobusai važiuoja kas 10 min dieną ir kas 20 min – naktį.


Kirsdami Bulgarijos sieną automobiliu, pasiruoškite ilgoms automobilių eilėms pasienyje bei biurokratizmui.Būsite netgi paklaustas, kurį pasienio kontrolės punktą kirtote, išvykdami iš Lietuvos. Taip pat privalėsite sumokėti tranzito mokestį.
Autobusai yra dominuojanti ir gana nebrangi transporto priemonė. Tačiau keleiviai turėtų saugotis kišenvagių ir apskritai smulkių vagysčių. Bulgarijoje patiklūs turistai patiria nemažai rūpesčių. Nerimą taip pat kelia jau nebenauji keleiviniai autobusai ir pasenusi kelių sistema. Autobusų bilietus galite įsigyti kioskuose netoli tramvajų stotelių. Įlipę, nepamirškite jų pažymėti specialiais komposteriais.


Kadangi Bulgarija geležinkelio bėgiais susieta su kaimyninėmis valstybėmis, traukinys, kaip keliavimo priemonė – taip pat neblogas sprendimas. Svarbiausi traukinių išvykimo taškai į Bulgariją yra Belgrade, Bukarešte, Tesalonikuose, Stambule. Iš centrinės Europos miestų, pavyzdžiui, Budapešto, į Stambulą vykstantys traukiniai dažnai vėluoja net po kelias valandas. Taip nutinka dėl blogai funkcionuojančios geležinkelio infrastruktūros buvusioje Jugoslavijoje. 


Keliavimas automobiliu po Bulgarijos apylinkes taip pat galimas, kadangi šios valstybės keliai yra pakankamai geri. Čia galioja tarptautinės vairuotojo teisės. Naujesnių modelių bei keturių varomųjų ratų automobilius reikėtų ypač saugoti, kadangi jie yra vagių taikinyje. Geriau palikite juos saugojamose stovėjimo aikštelėse. 


Be to, verta pasimokyti kirilicos rašto, kadangi didžiosiose geležinkelių stotyse bei oro uostuose bei palei magistralę esančiose nuorodose bei ženkluose vartojama romėnų kalba. Be bulgarų pagalbos jūs sugaišite daug laiko, bandydami suprasti stotyse bei pakelėse skelbiamą informaciją. Kai kurios nuomos agentūros automobilius nuomoja kartu su vairuotojais. Tai padėtų išvengti daugelio nesklandumų. 


Norintiems Bulgarijoje pasinaudoti taksi paslaugomis, reikėtų taip pat būti apdairiems. Nepaisant to, kad Bulgarijoje taksi vairuotojai naudoja metro skaičiavimo sistemą, įsėdus užsieniečiams, jie dažnai pareikalauja išankstinio, gana nemažo mokesčio. Tik tik į šalį atvykę užsieniečiai dažnai dar nesiorientuoja vietinėje rinkoje, todėl permoka už taksi paslaugas. Dėl to įsėdę į taksi, pareikalaukite, kad būtų įjungtas metrų skaitiklis.

Darbo laikas. Dauguma muziejų atidaryti 9.00 – 18.00 val. Pirmadienis, o kai kur ir antradienis – nedarbo diena. Esama ir pietų pertraukų.
Maisto prekių parduotuvės didmiesčiuose dirba paprastai 9.00 – 19.00 val, bet yra ir visą parą veikiančių.
Bankai aptarnauja klientus darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 ir nuo 13.00 iki 17.00 val. Privačios pinigų keityklos dirba visą dieną.

Interneto, telefono ir pašto paslaugos. Šalyje yra daugybė inteneto kavinių, kuriose už tam tikrą mokestį galima išsiųsti el. laišką arba tiesiog pasinaudoti internetu. Dauguma šių įstaigų veikia 24 val. per parą.
Pašto tarnybų darbo laikas - nuo 8.00 iki 18.00 val. Pašto ženklų bei atvirukų galima įsigyti spaudos kioskuose ir bilietų kasose.
Norėdami pasinaudoti telefono paslaugomis, pavyzdžiui, paskambinti namo, tai padarysite be jokio vargo, mat paskambinti Bulgarijoe galima beveik visur. Yra galimybė tarptautinį skambutį užsisakyti pašte arba įsigijus kortelę pasinaudoti taksofonu.

Svarbūs telefono numeriai
Bulgarijos kodas (pirmieji skaitmenys skambinant į šią šalį): +359
Gaisrinė: 160
Greitoji medicinos pagalba: 150
Policija: 166
Informacija: 144

Medicinos paslaugos. Sveikatos apsaugos sistema Bulgarijoje veikia gana gerai, ypač didžiuosiuose miestuose. Viešbučiuose visada esma gydytojų ir medicinos kabinetų. Už suteiktą medicinos pagalbą bei medikamentus tenka mokėti kaip už privačias paslaugas. Greitosios pagalbos iškvietimas nemokamas.

Kreditinės kortelės. Daugumoje didžiųjų viešbučių galima atsiskaityti VISA arba Master Card kreditinėmis kortelėmis. Kai kuriose įstaigose atsiskaitoma ir American Express, Maestro, Diner‘s Club mokėjimo kortelėmis. Tačiau šioje šalyje asiskaitymas kreditinėmis kortelėmis palyginti nėra labai išvystytas ir populiarus.

Ambasada
Artimiausia ambasada yra Graikijoje. Ji skirta Graikijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Albanijos Respublikoms. Ambasadorius - Dainius Junevičius.
49, Vasilissis Sofias Ave
GR – 106 76 Athens
Greece

Turistų informavimo centrai
Keletas turistų informavimo centrų:
Gabrovas: Vazrazhdane 2, 5300 Gobrovo, tel.: +359 66 28483
Varna: Tzar Osvoboditel Blvd 36, 9002 Varna, tel.: +359 52 602 907
Veliko Tirnovas: Hristo Botev 5, 5000 Veliko tirnovo, tel.: +359 62 622 148

 





Kelionės į Bulgariją

Poilsinės kelionės į Bulgariją lėktuvu. Kelionių paieška.

Jei nerasite tinkamos kelionės, paskambinkite 8 655 00 560 arba parašykite mums agentura@toptravel.lt. Bulgarija su TopTravel - geriausias pasirinkimas jūsų atostogoms. Garantuojame nepamirštamus įspūdžius bei puikų poilsį.
UP
Užklausa

Išrinksime atostogų kelionę už tave!

Kad išrinktume tau tinkamiausią atostogų pasiūlymą, nepamiršk paminėti: kelionės datos, trukmės, žmonių skaičiaus, kelionės krypties, biudžeto asmeniui ir kt.

Siųsti